2017 m. rugsėjo 11 d., pirmadienis


Pažadink smalsumą - atverk gimnazijos bibliotekos duris

Šiuo metu čia gali: 

  • grožėtis buvusių abiturientų sukurtomis KNYGOMIS - OBJEKTAIS;
  • tyrinėti literatūrinę parodą skirtą poetui, „žemininkui“ Kaziui Bradūnui;
  • džiaugtis pirmojo Lietuvoje A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus 90 metų sukaktimi;
  • susipažinti su Red Dot Design. Yearbook 2016/2017 geriausiais tarptautiniais dizaino pavyzdžiais knygose, kurias padovanojo LEXUS atstovybė Lietuvoje.
     Patogūs sėdmaišiai, rami, jauki aplinka, gausybė puikių leidinių, dėmesys kiekvienam - atrask biblioteką.

2017 m. rugpjūčio 31 d., ketvirtadienis



Rask laiko skaitymui

Buvusios abiturientės Vincenta Augustinavičiūtė ir Vesta Pakalnytė skaitymui pritaikė puikią galimybę, kai seną mokyklos sofą pakeliui į perdirbimą laikinai pastatė priešais pagrindinį mokyklos įėjimą.

Biblioteka kviečia skaityti - sezonas prasideda.

Nuolatos tobulėkite ir ugdykitės skaitymo įgūdžius ir įpročius. Mes padėsime išsirinkti norimą knygą bei pasikalbėsime su jumis apie knygas ir skaitymą. Esate laukiami:

 pirmadienį - penktadienį nuo 7.45 iki 16.45


„Jeigu žmogus sugeba perskaityti knygą, vadinasi, viskas tvarkoje, jokių problemų su dėmesio koncentracija nėra. Va, jeigu pradeda pasaulį matyti tik per portalų antraštes, tada jau atsiranda bėdų.“. Profesorius A. Bumblauskas. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/projektai/karta25/a-bumblauskas-mes-visiska-katastrofa-paverteme-vidurini-issilavinima.d?id=75619793

2016 m. rugpjūčio 30 d., antradienis



 Vienas jaunas žmogus sakė: "skaityti kasdien man tapo įpročiu lyg kasryt valytis dantis ar peržvelgti orų prognozės pranešimą. Noriu gyventi savo unikalų gyvenimą, turėdamas minčių apmąstymams." Iki gražaus susitikimo naujais mokslo metais:)

2016 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

2016 m. gegužės 25 d., trečiadienis


P A R O D A
"Senoji lietuviškoji raštija - valstybingumo pamatas"


Vis dar galite pamatyti: Gedimino laiškus įvairiems tuometinės Europos valdovams, pirkliams bei amatininkams, Vilniaus universiteto bibliotekos senųjų spaudinių fotografuotiną katalogą, K. Varnelio privačią senų spaudinių kolekciją, daugelį spaudinių parašytų lotynų, senąja rusų, lenkų kalbomis, pirmųjų lietuviškų laikraščių “Varpas” faksimilinį leidimą, K. Donelaičio „Metų“ bei M. Mažvydo „Katekizmo“ faksimilinius leidinius.

Lietuviškąją raštiją turime suvokti dvejopai.  LDK “sienų” rėmuose lietuviškąjai raštijai suteikiame itin svarbią reikšmę: tai - raštija apibrėžta ne kalbiniu pagrindu, o LDK teritorinėmis sienomis.  Lotyniški Gedimino ir Vytauto laiškai, kanceliarine slavų kalba sukurti Lietuvos metraščiai, vokiškai pasakytos Andriaus Volano kalbos  ir kt.
Antroji sąvokos “lietuviškoji raštija” termino reikšmė suprantama kaip tam tikrų visų rašto paminklų: valdovo kanceliarijos dokumentų, Bažnyčios gyvenimui reikalingų tekstų, piliečių korespondencijos, teisės aktų, grožinės literatūros kūriniai ir kt. visuma.
Į Lietuvą raštas bei raštija atkeliavo kartu su krikštu XIII a. viduryje. Kaip teigia literatūrologas S. Narbutas “1251 m. Mindaugas be valstybinės religijos “gavo” keletą lotyniškai bei vokiškai rašyti ir skaityti mokančių žmonių, Šventąjį Raštą ir būtiniausias liturgines knygas”.
Rašymo lietuviškai pradžią datuoti bent iki XIV a. pabaigos mus verčia žinomi lietuviški tekstai, frazės ir paskiri žodžiai, užrašyti XVI a. pradžios lotyniškų knygų paraštėse ir priešlapiuose.

Be valdovų, lietuviško rašto atsiradimui ir puoselėjimui ypač nusipelnę yra pranciškonai ir bernardinai: tai jų knygose iki šiol aptinkama seniausių lietuviškų tekstų.


2016 m. gegužės 3 d., antradienis




Gegužės 7-oji - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena 


„Atsiversk knygą, kad sužinotum, ką kiti mąstė; užversk ją, kad pats imtum mąstyti“ Romėnų posakis
 Foto: E. Asačiovaitė 

"Gegužės 7-oji yra labai reikšminga data tautos ir valstybės istorijoje. Prieš šimtmetį pergalingai baigėsi lietuvių kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu. Lietuviškosios spaudos draudimo laikotarpis, trukęs nuo 1864 metų – vienas juodžiausių mūsų kultūros istorijos tarpsnių. Tautos kova dėl savojo rašto buvo labai atkakli. Europos istorijoje nebūta kito tokio fenomeno, kaip didvyriškoji knygnešių epopėja. Ir net žodį „knygnešys“ keblu išversti į kitas kalbas. Už draudžiamų knygų gabenimą, platinimą, net skaitymą ar laikymą buvo įkliuvę 2854 žmonės, daug jų nubausta kalėjimais ir tremtimis į Sibirą." L. Klimka
Jūsų dėmėsiui puikus L. Klimkos straipsnis apie šios datos svarbą:
http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/10/17325








2016 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

Knygų skaitymas kartu – sušildo, atveria, sujungia ...


                 Knyga – tai ne tik žinios, intelektas, vystymasis ar susegti ir gražiai iliustruoti popieriaus lapai, knygos skaitymas – tai atverta širdelė, pokalbiai, šypsenos ir nesuvaidintos emocijos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciajavo socialinį projektą „Į vaikų globos namus – su knyga !“.  Mums,  Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokinėms Gabrielei Čybaitei, Vincentai Augustinavičiūtei, Marijai Veršulytei, Inetai Daunoravičiūtei, Vestai Pakalnytei, Miglei Šulskutei, Deimantei Bubulytei kartu su bibliotekininke Renata Miškiniene bei gimnazijos pavaduotoja Rimute Stanislavoviene, ši iniciatyva patiko ir nutarėme paminėti Tarptautinę vaikų knygos dieną( balandžio 1d.) kitaip nei visada – skaitant ir bendraujant su Aulelių vaikų globos namuose gyvenančiais vaikais.  Pasiėmusios įdomių pasakų bei istorijų knygų ir net gitarą, balandžio 7 d. išsiruošėme į neišdildomų įspūdžių kupiną kelionę.
                 Pasiskirsčiusios į įvairaus amžiaus vaikų grupeles, merginos kartu su vaikais bendravo, skaitė jiems kūrinius ir žaidė pačius įvairiausius žaidimus. Pačius mažiausius apsiėmė globoti Vincenta. „Vaikai, su kuriais bendravau, buvo iki šešerių metų. Jie, kaip ir visi vaikai – labai energingi, smalsūs ir mėgstantys saldainius. Pradžioje susipažinome, aš paskaičiau jiems keletą pasakų, kartu dainavome. Tačiau didžiausias jų susižavėjimas buvo, kai iš dėklo išsitraukiau gitarą ir ėmiau groti. Tuomet kiekvienas norėjo ją palaikyti ar bent pirštuku perbraukti per stygą. Negaliu apsakyti kiek jie man davė to apsilankymo metu, turbūt tiek, kiek aš jiems neišgalėjau duoti,“ – prisiminimais dalinosi Vincenta.
                 Manieji vaikučiai buvo 7-9 metų – labai smalsūs, guvūs, aktyvūs ir, neslėpsiu, truputį maištaujantys. Skaičiau jiems Lui Sepulvedos pasaką “Katinas, kuris išmokė žuvėdrą skraidyti”. Istorija apie tai, jog viskas yra įmanoma, šis tekstas nors akimirkai atvėrė vaikų širdeles ir prisiminimus apie savo gyvenimą: jie nebijojo kalbėtis jiems svarbiomis temomis. Buvo įdomu, jog vaikiškus žaidimus keitė pašnekesiai susėdus ant kilimo. Jie – mylintys, rūpestingi ir nuostabūs vaikai ir jiems iš mūsų reikia tiek nedaug... Tik meilės, šilumos ir, žinoma, - pokalbio. Juk bendravimas gydo. Nebuvo nieko geriau, kaip juos apsikabinti ir pažadėti, jog mes dar kartą susitiksim! Šis susitikimas buvo neeilinis… Norėčiau jų daugiau.
                 Miglė, Vesta ir Deimantė apsistojo vyresnėse, 9-12 ir 10-14 metų grupėse, kur vaikišką juoką keitė paaugliška rimtis. “Įėjusias į kambarį mus nedrąsiai sutiko vaikai. Į mus žiūrėjo atsargiai ir nepatikliai, tačiau pradėjusios juos kalbinti ir juoktis kartu, apsipratome  ir kartu paskaitėme ištrauką iš knygelės, kurią buvome pasiruošusios paskaityti. Kadangi vaikai nenustigo vietoje ir kalbėjo vieni per kitus, pažaidėme judresnių žaidimų. Vaikai labai žingeidūs, nori šnekėti, žaisti, išbandyti viską. Labai smagiai kartu pasibuvome, pasiautėme, tik gaila... laiko buvo kur kas mažiau, nei mes norėjome būti kartu vieni su kitais,“ – apie savo grupę pasakojo Miglė. „Susitikimas su mylinčiais, rūpestingais ir nepaprastais vaikais buvo vienas jautriausių susitikimų mano gyvenime. Tikiuosi dar ne kartą aplankyti šiuos mažuosius stebuklus,“ –rašė Deimantė.
                 Inetos ir Marijos grupė buvo pati vyriausia ir brandžiausia. Su 15-17 metų mokiniais norėjosi kalbėti apie daugelį tiek mums, tiek jiems aktualių dalykų: tarpusavio bendravimą, mokyklą, popamokinę veiklą, emocijas... Ineta prisimena: “Valanda su bendraamžiais, kurie trokšta bendrauti, skleisti savo šilumą, nuoširdumą, man leido susimąstyti ir suprasti tikrąsias gyvenimo vertybes. Juk jie tokie tikri, šilti bei pilni gerumo. Jie nuostabūs! Ačiū jiems už tai, kad manyje sužadino tikėjimą, gėrį ir šilumą.”
                 Susitikimas su Aulelių vaikų globos namų auklėtiniais sužadino jausmus ir gilias emocijas: džiaugsmą, rimtį, o gal net ir liūdesį... Jis paliko daug peno apmąstymams apie tai, koks kontrastingas yra pasaulis ir kiek daug unikalių asmenybių su savo skirtingomis istorijomis, bėdomis ir džiaugsmais šiame pasaulyje gyvena. Vakaras praskriejo lyg vėjo nešamas, o prisiminimai neišdils visą gyvenimą – jie tikri ir veriantys širdį. Tikiu, jog mes dar ten sugrįšime. Su kitomis pasakomis, kita nuotaika ir dar didesne širdimi...

Gabrielė Čypaitė,
Anykščių Jono Biliūno gimnazijos IIIb mokinė